Ergonomika
Pastato patalpų, įrangos, apšvietimo, langų, oro srauto ergonominis išdėstymas,
Pagrindinis ergonomikos principas – darbo įrangą ir aplinką pritaikyti prie darbuotojo, o ne ištreniruoti ar parinkti tokį žmogų, kuris sugebėtų šį darbą atlikti. Projektuojant darbo vietas turi būti atsižvelgiama į kiekvieną darbuotoją (jo ūgį, svorį, apimtis) bei taikomi ergonomikos principai. Darbo vietos įrengimas grindžiamas fiziniais principais:
Viskas - lengvai pasiekiama. Kai tenka siekti daikto, esančio toliau, žmogaus kūnas įsitempia, todėl tai apsunkina darbą ir yra gaištamas laikas.
Tinkamas darbo plokštumos aukštis. Esant netinkamam aukščiui, darbuotojas dirba nepatogioje pozoje, todėl ilgiau daromos poilsio pertraukėlės, sulėtėja darbo tempas. Darbuotojo kūno padėtis tampa natūrali, jeigu darbas atliekamas maždaug alkūnių aukštyje.
Patogi kūno padėtis. Geriausia kūno padėtis dirbant yra, kai nugaros, alkūnių padėtis į šonus, riešo padėtys yra natūralios. Ilgai dirbant vienoje padėtyje nuvargstama, todėl žmogaus kūnas turi keisti padėtį, judėti.
Mažinti per didelę naudojamą jėgą. Būtina įvertinti, kiek fizinių jėgų reikia užduočiai atlikti. Įgyvendinti patobulinimus, kad užduotis būtų atlikta kuo mažesnėmis sąnaudomis.
Mažinti nuovargį. Tinkamai suprojektuota darbo užduotis padeda išvengti nepageidaujamo nuovargio, mažo produktyvumo, prastos kokybės darbo bei nelaimingų sužalojimų.
Mažinti nebūtinus kartojimus. Atliekant pakartotinius judesius yra gaištamas laikas bei kyla rizika išsivystyti skeleto – raumenų sistemos sutrikimams.
Erdvi darbo aplinka. Darbo vieta turi būti suprojektuota taip, kad netrugdytų atlikti užduotis, darbo priemonės būtų lengvai pasiekiamos ir darbuotojo kūno dalys galėtų laisvai judėti.
Sumažinti tiesioginę sąlyčio įtampą. Ji atsiranda atliekant daugelį užduočių, dažniausiai paveikia rankas, plaštakas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Gali sutrikdyti nervų sistemos, kraujotakos ir kitas funkcijas. Galimybė judėti ir keisti kūno padėtį. Reguliuojami baldai bei įranga neriboja kūno padėties darbo metu, taip išvengiama tiesioginių sąlyčio padarinių ir galima keisti kūno padėtį, išvengti nepatogių padėčių.
Jauki aplinka. Tai sudaro tinkamas apšvietimas, nuolatinė temperatūra bei pašalinių virpesių slopinimas.